Cukrinis diabetas (Diabetes mellitus) arba cukraligė – liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą (hiperglikemija) arba sumažėjimą (hipoglikemija).

Pasaulyje cukriniu diabetu serga apie 100 mln. žmonių, Europoje – apie 26 mln. Skiriamos trys grupės: I tipo cukrinis diabetas, II tipo cukrinis diabetas ir tolerancijos gliukozei sutrikimas. Susirgti I tipo cukriniu diabetu turi įtakos paveldimas polinkis. Paprastai juo suserga vaikai, paaugliai ar jauni žmonės. II tipo cukriniu diabetu daugiausia serga nutukę, vyresni žmonės. Tolerancijos gliukozei sutrikimas yra būklė, kuri nustatoma atlikus gliukozės tolerancijos testą - nevalgius gliukozės koncentracija kraujyje yra normali.

Sergantiems diabetu rekomenduojama reguliariai tikrinti gliukozę kraujyje, turintiems antsvorį ar nutukusiems pacientams, rekomenduojama numesti svorio. Būtina reguliuoti mitybą ir fizinį aktyvumą. Gliukozė į žmogaus organizmą patenka su maistu, tad teisinga mityba yra labai svarbi kontroliuojant cukrinio diabeto eigą. Tai ypač akivaizdu sergant 2 tipo cukriniu diabetu, kadangi, kai naujai nustatomas 2 tipo cukrinis diabetas, keletą mėnesių ar metų glikemiją normos ribose galima palaikyti laikantis tam tikro mitybos rėžimo, nenaudojant vaistų.
Sergančiųjų cukriniu diabetu mityba nėra labai ypatinga dieta. Tai įprastas maistas, kuriame daug skaidulų, mažai angliavandenių ir riebalų. Tokia mityba rekomenduojama kiekvienam žmogui, norinčiam išlaikyti gerą savijautą ir sveikatą. Ligoniai turi išmokti pasirinkti sveikesnį, jiems tinkantį maistą. Pirmiausiai reikėtų laikytis paprastų sveikos mitybos principų.

Negydomas cukrinis diabetas labai pavojingas gyvybei. Ligos pradžia dažnai nejaučiama ir diagnozuojama per vėlai. Neretai liga diagnozuojama jau esant sunkioms komplikacijoms: apakimas, inkstų funkcijos nepakankamumas, galūnių amputacijos.