Dar kartą apie cukrinį diabetą Gyd. endokrinologė Natalija Denisova

Normali gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius svyruoja nuo 3,3 iki 6,1 mmol/l. Kartą per metus kiekvienas žmogus turėtų pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje ir žinoti jį, kaip žino savo svorį, kraujospūdį ar cholesterolio kiekį.

Valgymo metu didžioji dalis virškinamo maisto, ypač saldaus ir krakmolingo (pvz., miltininiai patiekalai, duona, bulvės), pavirsta cukrumi, vadinamu gliukoze, kuri pasižymi didele energetine verte. Kraujas išnešioja gliukozę po jūsų kūną, kur iš jos gaminama energija, tačiau be insulino ji negali patekti į raumenis, riebalinį audinį ar kepenis. 

Gliukozės koncentraciją kraujyje reguliuoja du kasos hormonai – insulinas, kuris mažina jos kiekį kraujyje ir gliukagonas, veikiantis atvirkščiai. Gliukozės koncentracijos padidėjimas kraujyje gali būti cukrinio diabeto simptomas. Gliukozės kiekį reiktų ištirti nedelsiant, jeigu jūs jaučiate nuolatinį nuovargį, silpnumą, troškulį, burnos džiūvimą, svorio kritimą arba augimą, niežulį, ypač lytinių organų srityje, blogai gyjančias žaizdeles, blauzdų skausmus arba mėšlungį, regos sutrikimus, ramybės būsenoje padažnėja pulsas. Kartais gliukozės svyravimus gali nulemti lėtinės, slaptos infekcijos, pavyzdžiui, šlapimo takų. Net paprasčiausias kariesas gali lemti gliukozės padidėjimą. Lėtinis stresas taipogi daro įtaką gliukozės svyravimams kraujyje. 

Cukrinis diabetas atsiranda tada, kai organizmas negamina pakankamai insulino ar nesugeba tinkamai jo panaudoti, sumažėja ląstelių jautrumas insulinui. Todėl gliukozė, gauta su maistu, kaupiasi kraujyje, jos kiekis didėja, o ląstelės negauna joms reikalingos energijos. Sveiko žmogaus kasa išskiria insuliną proporcingai valgomo maisto tipui ir kiekiui: kuo daugiau suvalgoma, tuo daugiau išskiriama insulino. Šia liga rizikuoja sirgti asmenys, kurių tolerancija gliukozei normali, bet anksčiau ji buvo sutrikusi (moterys, kurių tolerancija gliukozei buvo sutrikusi nėštumo metu, tačiau po gimdymo normalizavosi, nutukę asmenys, kuriems buvo nustatytas cukrinis diabetas, o nukritus svoriui, ligos simptomai išnyko) bei nutukę žmonės, vieno kiaušinėlio dvyniai, kurių vienas jau serga šia liga, asmenys, kurių abu tėvai arba vienas jų serga, arba giminėje yra sergančiųjų, moterys, kurioms kartojasi savaiminis abortas, pirmosios nėštumo pusės toksikozės. Didelė rizika susirgti nuo insulino priklausomo cukriniu diabetu yra asmenims, kuriems nustatytas gliukozės tolerancijos sutrikimas. Jo metu žmogus paprastai niekuo nesiskundžia. Tai slapta angliavandenių apykaitos sutrikimų forma, kurią laiku nustačius galima sustabdyti jos progresavimą. Bet koks angliavandenių apykaitos sutrikimas yra kenksmingas žmogaus sveikatai, jis trumpina amžių, blogina gyvenimo kokybę. Įvairūs autoriai nurodo, kad asmenims, kuriems sutrikusi gliukozės tolerancija, skiriant specifinį dietinį gydymą cukrinio diabeto išsivystymas sumažėja net 50 proc. 

Sergant cukriniu diabetu labai svarbu stebėti gliukozės kiekį kraujyje, nes ir nedaug normą viršijantį, tačiau ilgesnį laiką nemažėjanti gliukozės koncentracija, gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų – kraujagyslių, akių, inkstų pažeidimų, nervų sistemos sutrikimų, diabetinės pėdos sindromą. 

Cukrinis diabetas – lėtinė liga, tačiau, pasirinkus tinkamą gyvenimo būdą, mitybą, paskirtų vaistų režimą, ją galima kontroliuoti. Jei žmogus žino, kaip rūpintis savimi, vadovaudamasis gerais medicininiais patarimais, jo savijauta ir ligos prognozė bus gera. 

Nuo seniausių laikų yra išlikę rašytinių šaltinių apie sergančiuosius cukralige. Savaime suprantama, kad nuolatos buvo ieškoma gydymo būdų, atsirado duomenų apie mitybos svarbą, augalus, kurie mažina cukraus kiekį kraujyje. Paprastai, tai buvo aplinkui augančios uogos, daržovės, vaisiai, žolės. Pamažu jų geografija ir asortimentas ėmė plėstis. 

Vaistiniai augalai taipogi taikomi, sutrikus gliukozės tolerancijai, pradiniuose cukrinio diabeto gydymo etapuose bei kaip papildomoji terapija. Buvo bandoma sugrupuoti vaistinius augalus pagal hipoglikeminį (cukrų mažinantį poveikį). Augalai, turintys savo sudėtyje biguanidiną – tai žirniai, pupelės, mėlynės, vaistinė ožragė. Augalai savo sudėtyje turintys cinką – tai beržas, chromą – arnika, lauramedis, ženšenis, inuliną – varnalėšos, kiaulpienės, trūkažolės, topinambai (bulvinė saulėgrąža), stimuliuojantys kasos ląstelių regeneraciją – graikiški riešutai, gysločiai, linai, saldymedžiai ir kt.

Pernai Lietuvoje atsirado naujas augalinis preparatas Coccinia D, sukurtas pagal šiuolaikines technologijas. Tai indinės kokcinijos (Coccinia indica) ekstraktas, praturtintas vitaminu D (cholekalciferoliu). Būtina atsiminti, kad sergant cukriniu diabetu, nevalia užsiimti savigyda. Pasikonsultuokite su savo gydytoju!